Ar žinote, kada yra sodininkų “vasaros atostogos”? Atsakymas – sausį. Tai turbūt vienintelis mėnuo, kai darbų sode, darže ir gėlyne yra labai nedaug, ypač jei gerai buvo pasiruošta iš rudens. Šiame straipsnyje agronomė Meda Mačiuitytė kartu su sodo prekių parduotuvės “Klėtelė” savininke Dalia Mačiuitiene pasidalins savo patirtimi, kaip prasmingai išnaudoti šias “atostogas”. Visų pirma jei dar nežinote, ką darysu su Kalėdine eglute, tai užsukite paskaityti šio straipsnio „Kalėdinės eglutės priežiūra ir persodinimas po švenčių”.
Laikas patikrinti sandėliuojamas daržoves

Šio darbo nevalia ignoruoti, nes įsimetęs puvinys ar graužikai, gali Jūsų derlių sunaikinti ir visos pastangos įdėtos jam užauginti nueis veltui. Ką reikėtų padaryti?
- Perrinkti visas daržoves, vaisius ir peržiūrėti ar nėra puvimo požymių. Jei įmanoma vaisius geriau atskirti nuo daržovių.
- Jei daug daržovių pradėjo pūti, tai tikėtina, kad jūsų rūsyje yra per drėgna. Geriausia, kai drėgnumas siekia iki 90 proc., o viršijus šią ribą reikėtų vėdinti ir naudoti priemones, kurios sumažintų drėgmę (laikraščiai, kibiras su negesintomis kalkėmis, drėgmės surinkėjus).
- Jei priešingai – daržovės vysta, tada vadinasi per sausa. Šiuo atveju užtektų gal ir vandens kibirą padėti ir jis sudrėkintų patalpą.

4. Pastebėjus graužikų požymius, reikėtų padėti jiems nuodų į specialias dėžutes, kad jie neturėtų sąlyčio su derliumi. Taip pat, apžiūrėti ar nėra angų per kurias graužikai patenka į patalpą ir jas užsandarinti.
5. Ilgam išsilaikymui įtakos turi ir patalpos temperatūra, kuri turėtų būti apie 0 °C. Skirtingose patalpos vietose temperatūra gali svyruoti. Pavyzdžiui, prie lauko sienų ir arčiau žemės ji žemesnė, tad ten laikykite kopūstus. Kur šilčiau – bulves. Šakniavaisiams tinka vidutinė patalpos temperatūra. Svogūnų sėjinukus laikykite kambario temperatūroje, o tuos, kurie skirti valgymui – galite laikyti kartu su kitomis daržovėmis, tik sausesnėje vietoje ir būtinai gerai vėdinamose dėžėse ar maišuose.
6. Patalpa turi būti tamsi, nes kitu atveju, pavyzdžiui, bulvės pradeda žaliuoti. Jei pas jus bulvės dažnai sudygsta, tai šalia jų įdėkite keletą obuolių. Jei bulvės pradeda drėgti, tada šalia jų dėkite kartoną, tik svarbu jį pakeisti, kai sudrėgs.
7. Jei sausis labai šaltas ir temperatūra gali pereiti į minusą, tada rekomenduojama ventiliacijos angas užkimšti audeklu, kad daržovės neperšaltų.
Kai iš dangaus krenta geriausia dovana - sniegas
Patyrę sodininkai pritars, kad sniegas yra geriausia dovana augalams, jei tik mokama juo naudotis. Štai pagrindiniai sniego panaudojimo būdai:
- Sniegas veikia kaip natūrali izoliacija, apsauganti augalus nuo šalčio. Tik čia kalba eina apie tą purų sniegą, o ne šlapią, kuris padaro daugiau žalos ir jį kaip tik rekomenduojama nupurtyti nuo augalų, kad neišlaužytų šakų. Iškritus lengvam sniegui rekomenduojama jo prikasti ant jautresnių augalų (rododendrų, rožių ir kt.). Kad darbas tokiu oru būtų malonesnis ir jaukesnis galite pasirūpinti stilinga Lietuvoje pagaminta sodo apranga iš “Garden Mood” (www.gardenmood.lt).
- Sniegas, kaip ir lietus, gali suteikti papildomos drėgmės žemei. Tad išnaudokite šią nemokamą drėgmę ir prikaskite sniego į savo šiltnamius ar ant lysvių.
Apsauga nuo graužikų ir žvėrių
Storas sniego sluoksnis gali turėti ir neigiamą įtaką augalams, nes juose graužikai įsirengia savo urvus ir pažeidžia medelių kamienus. Nuo to galima apsisaugoti padedant nuodų dėžutėse, kurios nepraleidžia drėgmės (galima įsigyti arba pasigaminti patiems) ir sutrypiant sniegą aplink kamieną.
Kitas dažnas jauno sodo lankytojas – miško gyventojas. Tai gali būti kiškis, stirna ar kitas svetys iš miško. Šiuo atveju geriausiai apsaugo tvora, bet jei tokios nėra, tada kiekvieną jauną medelį reikėtų apsukti tinkleliu, agroplėvele ar eglišakiais, tik svarbu stebėti, kad ten nesikauptų drėgmė. Turbūt paprasčiausias būdas norint apsaugoti medelius – repelentų naudojimas. Vienas iš jų – kraujo miltai “PLANTSKYDD”. Jie atbaido gyvūnus skleisdami plėšraus žvėries kvapą, todėl gyvūnai vengia apdorotų augalų ir netgi nebando jų graužti. Produktą reikia ištirpinti ir apipurkšti augalus. Repelentas augalus apsaugo iki 6 mėnesių.
Pasirūpinimas paukščiais ir jie jums atsidėkos

Paukščius lesinti geriausiai tik per šalčius žiemą, kad tie, kurie išskrenda nesusigundytų pasilikti. Naudinga sode įsirengti lesyklėlę, nes jei maitinsite žiemojančius paukščius per žiemą, kai atšils jie vis tiek atskris pas jus ir prisidės prie kenkėjų naikinimo.
Kaip pasidaryti lesyklėlę:
- Lesyklėlė turėtų būti nedidelė, nes į ją turėtų tilpti mažieji paukštukai. Ją galima pasigaminti patiems iš pieno pakelio, plastikinio butelio ar medienos.
- Jos vietą parinkite atvirą, kad lengvai būtų įskristi ir neprieitų katės.
- Jų funkcija apsaugoti maistą ne tik nuo didesnių paukščių, bet ir nuo kritulių.
- Galimas maistas: smulkintos kruopos, trupiniai, grūdai, nesūdyti lašiniai, taukai. Tinka ir sodo augalų derlius: rojaus obuoliukai, šaltalankiai, aronijos, šermukšniai ir putinai. Šie augalai ne tik pritrauks paukščių, bet ir per žiemą atrodys gražiai su kabančiomis ryškiomis uogomis.
- Pradėjus lęsinti tęsti tai iki kol atšils, nes paukščiai atskris ieškoti maisto į tą pačią vietą.
Kambariniai augalai žiemą
Žiemą kambariniai augalai gali patirti keletą iššūkių dėl mažesnio šviesos kiekio, sauso oro patalpose ir temperatūrų svyravimų. Tad būtina jais rūpintis, kad jie atrodytų ir jaustųsi puikiai:

- Pastatykite augalus kuo arčiau langų, kad jie gautų kuo daugiau šviesos. Prieš tai darant būtina atkreipti dėmesį ar šalia lango nėra šalčio, nes kartais nesandarūs langai ir pro juos einantis šaltis gali pakenkti labiau, nei saulės trūkumas. Jei saulės šviesos yra ypač mažai ir augalai vertingi, tai galite apsvarstyti papildomą apšvietimą augalams naudojant augalų lempas. Šias lempas būtų galima vėliau panaudoti ir daigams auginant, nes vasario ar kovo mėnesį daigai dažnai išstypsta būtent dėl apšvietimo trūkumo.
- Stenkitės išlaikyti pastovią temperatūrą kambariuose, kur yra augalai. Staigūs temperatūros pokyčiai gali neigiamai paveikti augalus. Venkite statyti augalus šalia durų ar ten kur susidaro skersvėjis arba dažnai vėdinama patalpa atidarant langus.

3. Laistymas taip pat labai svarbus net žiemos sezonu, kad žemės visiškai neišdžiūtų ir neatšoktų nuo vazono. Tą daryti reikės daug rečiau nei vasaros sezonu, bet vis tiek patikrinus su mediniu pagaliuku vazono drėgnumą (įsmeigus pagaliuką į žemį, jei jis sausas – laikas laistyti, jei drėgnas – dar ne), galima palaistyti 2-3 kartus per mėnesį. Viskas priklauso nuo augalo, kambario temperatūros ir vazono dydžio.
4. Paprastai žiemą patalpose dėl šildymo būna sausas oras. Dėl to augalus reikia ne tik laistyti, bet ir drėkinti jų lapus. Tam galima naudoti oro drėkintuvą (difuzorių), kuris smulkia dulksna padengs augalus. Arba galima dar paprasčiau – apipurkšti lapus nusistovėjusiu vandeniu, kad šviežias vanduo iš čiaupo nepaliktų kalkių dėmių, pro kurias dar sunkiau šviesa patenka.

5. Žiemos metu daugelis augalų yra ramybės būsenoje, todėl jie mažiau reikalauja trąšų. Pavasarinių trąšų naudojimas (kur daug azoto) gali net pakenkti augalams, nes jos skatina aktyvų augimą, o kai nėra palankus temperatūros ir šviesos režimas, to tikrai nereikia. Tręšti galima labai minimaliai (1 kartą per mėnesį su mažos koncentracijos tirpalu).
6. Augalų persodinimą rekomenduojame geriau daryti ankstyvą pavasarį, bet jei matosi, kad augalui kažkas negerai, pavyzdžiui, ruduoja lapai ir yra tikimybė, kad augalas buvo perlaistytas, tai geriau tą padaryti iš karto. Nukėlus persodinimą pavasariui, toks augalas gali ir neišgyventi, nes jo šaknys supus ir labai nukris.
Laikas pasvajoti ir paplanuoti
Kadangi sausio mėnesį nelabai yra ką veikti darže, tai galima apie jį iš anksto pasvajoti ir paplanuoti sodinimą kitiems metams. Jei sunku susigaudyti, kiek ir ko auginti šeimai ir kaip pasiruošti sėjai, tai rekomenduojame užsukti į šį mūsų tinklaraščio įrašą „Planuojame, ką sėsime į šiltnamį, balkoną, daržą, pakeltas lysves – NEMOKAMA atmintinė”.
Idealu, jei turite susirašę ar atsimenate, kur kas auga šiais metais, tada pagal šį planelį bus galima taikyti sėjomainą ir kitais metais sukeisti augalų vietas. Sėjomainos laikytis svarbu dėl kelių priežasčių:

- Visų pirma, keičiant augalų vietą sumažėja ligų ir kenkėjų tikimybė, tad jūsų derlius bus ne tik sveikesnis, bet ir sumažinsite papildomų priemonių naudojimo.
- Taip pat, dėl įvairių augalų skirtingo šaknyno pagerėja dirvožemio struktūra. Tai reiškia, kad vieni augalai su savo gilesniu šaknynu gali išpurenti dirvą giliau, arba jei tai ankštiniai augalai, tai jų šaknys dar sukaupia ir papildomo azoto kitiems metams.
- Be to, skirtingiems augalams reikia skirtingos mitybos, tad vykdant sėjomainą augalai gali tolygiau panaudoti dirvožemyje esančias maistines medžiagas.
Praktiškam pritaikymui dalinamės atmintine, kurioje paaiškintas sėjomainos principas ir keletas pavyzdžių, kaip pritaikyti praktiškai.
Labai tikimės, kad šis straipsnis Jums buvo naudingas ir susimatysime www.kletele.lt arba vasario mėnesio straipsnyje 🙂