Baltoji lelija, senovinė Juozapinės lelija, Madonos lelija (Lilium candidum), 1 svogūnas iš dėžės (be nuotraukos). FC. NAUJIENA 2025 m.

Baltoji lelija (Lilium candidum) – tai pirmoji sukultūrinta lelijų rūšis. Nuo seno buvo mėgiamas kaimo darželiuose. Užauga iki 120 cm aukščio. Žiedai balti, piltuvėlio pavidalo, stipriai kvepiantys. Ant vieno žiedkočio paprastai būna nuo 5 iki 20 žiedų. Lapai pailgi, smailėjantys. Augalas vienastiebis. Tinka auginti daugiamečiuose gėlynuose, skynimui. Žiemoja, tik pirmą žiemą mulčiuoti.

PATARIMAS: norintiems senovinių lelijų. Nevisiems patinka lelijų kvapas.

Gėlės pavadinimas kilęs iš senovės graikų žodžio „li-li“, reiškiančio balta-balta. Lelijos apdainuotos mūsų tautosakoje, auginamos soduose, darželiuose. Balta lelija simbolizuoja tyrumą ir tobulybę.

SODINIMAS: X – XI mėn. Mėgsta saulėtas, šiltas užuovėjas. Geriausiai auga apydrėgnėje, derlingoje, kalkingoje, priesmėlio ar priemolio dirvoje. Nepakenčia šlapios, pažliugusios žemės. Rekomenduojama prieš sodinimą į dugną įpilti smėlio arba smėlio pamaišyti su žeme sodinant.

GYLIS: 10 cm gylyje.

ATSTUMAI: 30 cm.

ŽYDI: VI mėn.

ŽIEMOJIMAS: neiškasamos, tik pirmą žiemą mulčiuoti.